valdžionis

valdžionìs, -iẽs sm. (3) VoL190, K.Būg, NdŽ žr. valdonas: 1. Ką kiti valdžionys galybe, tą šis taikumu įgalėjo S.Dauk. Jų diduomenė vadinusys kunegais, o jų valdžionis – kunegaikščiu S.Dauk. 2. Valdžionys buvo palinksminti dideliai meilingu žodžiu ciesoriaus mūso M.Valanč. 3. OGLII204 žr. valdonas 4: Jeigu da kas nenorėdavo eiti [į kariuomenę] iš geros valios, ateidavo valdžionys, paimdavo ir surišę išsiveždavo BsV257(Nm).